Pilnas tekstas be redakcijos korektūros

Kaip manote, kodėl daug žmonių vis dar skeptiškai žiūri ir vertina ezoterinius dalykus?

Prieš atsakydama į jūsų klausimą, norėčiau garsiai pamąstyti apie ezoteriką. Iš graikų kalbos žodis „esôterikos“ verčiamas kaip vidinis, slaptas, mistiškas. Kertinė jo esmė yra slaptos, ne kiekvienam prieinamos žinios, skirtos tik pašvęstiesiems. Giliau suvokiant ezoterinį pasaulį, vienareikšmiškai sutinku, kad ne visiems galima tas žinias atskleisti. Pasitaisau: į pasaulio suvokimą per ezoterines disciplinas ir patirtis ateis tik tas žmogus, kuris turi dvasinį jautrumą ir tik jam skirtu laiku. O iš čia ir natūrali išvada: gilinsis tik tie, kurie turi tam pajautą ir vidinę trauką. Ezoterika moko pažvelgti giliau į save. Mūsų vidinė esmė daugumai yra tikra paslaptis. Žmonės patys savęs nepažįsta. Ezoterinės disciplinos padeda trupinėlis po trupinėlio susirinkti save tarsi mozaiką. Tūkstantmečių patirtis, pagrįsta stebėjimais, intuicija ir giliu vidiniu darbu – visa ezoterika, gyvavo ir gyvuos, nepriklausomai nuo nieko. Kalbant apie save, asmeniškai man ji padėjo atrasti Dievą ir Tikėjimą.

O dabar atsakau į jūsų klausimą. Skeptikus suskirstyčiau į dvi grupes. Skeptiškas požiūris yra pagrįstas nepatiklumu. Nepatiklumą gimdo nepasitikėjimas kažkuo: konkrečiu burtininku, pranašautoju ar iš esmės visa ezoterika. Pirmai grupei nepatikliųjų priskirčiau tuos, kurie kažkokiu būdu sąveikavo su ezoterika ar magija. Mano manymu, tai yra susiję su tam tikra vidine apsauga, kuri galėjo atsirasti dėl negatyvių patirčių patirtų tiek šiame gyvenime, tiek praeitame. Todėl ar galima įsižeisti ant žmogaus, kuris sąmoningai ar nesąmoningai vengia temų susijusių su ezoterika, magija ar mistika? Mano supratimu, jie turi pilną teisę nepasitikėti ir laikytis atstumo. Pagarbaus atstumo. Antrąjai grupei priklauso tie, kurie savo skepticizmą neša kaip vėliavą ir šaukia, kad ezoterika yra nesąmonė, žmonių durninimas ir pinigų viliojimo būdas. Apie šiuos tegaliu pasakyti, jog jie  yra neišprusę, pikti, tušti ir nelaimingi žmonės.

Reziumuoju: į visus dalykus, kurių nesuprantame, neišmanome, neturime žinių ar tiesiog tuo nesidomime, turime eiti su pagarba ir priėmimu. Su kokia energija eisime į pasaulį, su tokia pat energija jis atsakys mums.

 Gal tokį skepticizmą lemia bendrieji horoskopai spaudoje ir būrėjos šarlatanės?

Galbūt. Bet manau, kad tai tik viena iš priežasčių. Prognozes spaudoje paskaito daugelis. Net ir tie patys skeptikai, kad eilinį kartą galėtų pasakyti, kad astrologija yra nesąmonė. Bet smalsumas yra smalsumas. Jį linkę patenkinti praktiškai visi žmonės gyvenantys šioje žemėje. Dėl šarlatanų veiklos nukenčia ne skeptikai (jie iš pricipo niekur nevaikšto), o tie, kurie ieško pagalbos ar atsakymų. Tie, kurie pripažįsta mistines galias, aiškiaregystę, bioenergetinius gebėjimus ir t.t. Vieni verks, kad liko apmulkintais, o kiti juoksis ir sakys, jog yra patys kalti, kad tiki visokiais burtininkiūkščiais. Esu įsitikinusi, kad pakliuvimą pas apsimetėlį ar profesionalą  lemia užsitarnauta gera arba bloga karma. Beje, tai liečia ne tik ezoterines paslaugas. Tai liečia absoliučiai viską mūsų gyvenime. Ko verti, tą ir gauname.

Ar yra koks nors prieštaravimas tarp noro žinoti likimą, suprasti gyvenimo kelią, atrasti savo tikrąją paskirtį žemėje ir tikėjimo Dievu? Panašu, kad daugelis painioja religines dogmas su dieviškais visatos ženklais.

Jūs labai teisingai pasakėte: yra religinės dogmos ir yra Dieviški Visatos ženklai. Žmogus yra Dievo kūrinys, o ne kažkieno nuosavybė, kurią reikia visaip kaip išnaudoti. Visos problemos, tiek fizinės, tiek psichologinės-dvasinės, kyla dėl NEŽINOJIMO ir nuolatinio ABEJOJIMO. Už viso to stovi BAIMĖ. Tai pati destruktyviausia energija, už kurios slepiasi visos kitos negatyvios emocijos. Kai žmogus žino, jis yra drąsus ir nenugalimas. Žmogaus žinojimas turi būti pagrįstas besąlygišku Tikėjimu. Ten kur yra Tikėjimas, ten nėra Baimės. Kur yra Baimė, ten nėra Tikėjimo.

Žmogus turi žinoti, kas jis yra. Jis turi žinoti savo pašaukimą, misiją, savo gyvenimo tikslą, užduotis ir realizuoti jas. Kai tikslas neįžiūrimas per sukurtų ir įskiepytų dogmų miglą, žmogus, tolygu, aklam kačiukui, yra visiškai bejėgis ir pažeidžiamas. Didžioji dalis žmonių, kurie kreipiasi į mane patarimo, yra savo kelio Ieškotojai.

Esate delno linijų skaitymo meistrė ir mokytoja. Ar labai sudėtingas chiromantijos mokslas?

Man ne (juokiasi). Kitiems – taip. Chirologija nėra ta disciplina, kurią galima „iškalti“. Ją reikia jausti. Kiekviena linija, kiekvienas ženklas ar simbolis delne kalba apie žmogų, jo mintis ir poelgius, lūkesčius ir patirtis, jausmus ir gebėjimus. Ir visame šiame linijų ir ženklų labirinte reikia surasti teisingą kelią. Pirmas dalykas, ką turi padaryti būsimas chirologas, tai pasikliauti savo intuicija ir įžvalgomis. O teorija, kaip ir visos teorijos, išlieka tik teorija.

Neretai žmonės žvelgia į savo sutrūkusią gyvenimo liniją ir mano, kad tai trumpo gyvenimo ženklas. Ar galite juos nuraminti?

Įtrūkusi ar nutrūkusi gyvenimo linija yra rimtas dalykas. Iš mano pusės būtų neatsakinga teigti, kad tai nieko tokio ar kad tai nesvarbu. Bet kurios pagrindinės linijos (gyvenimo, galvos, širdies ar  likimo) trūkis yra rimtas įspėjimas. Bet tik profesionalus chirologas, apžiūrėjęs ir įvertinęs situaciją, gali pasakyti ką tai reiškia. Galbūt pasirodys, jog gyvenimo linija nutrūksta ir pradeda kelią kitoje vietoje. Kas chirologijoje rodo svarbų pasikeitimą gyvenime.

Ar tiesa, kad gyvenimo linijos keičiasi. Tai yra priklausomai nuo mūsų gyvenimo būdo, mitybos, emigracijos, santuokos keičiasi delno linijos, nes keičiasi likimas?

Šį klausimą man užduoda praktiškai kiekvienas atėjęs į konsultaciją žmogus. Ir aš, nuimdama delnų atspaudus atsakau: Taip, vaizdas delne kinta. Specialiai nesakau, kad keičiasi linijos. Pagrindinių linijų kaita vyksta labai palengva ir tik tada, kai žmogus daro kardinalius pokyčius savo gyvenime. Visgi pati didžiausia kaita vyksta tada, kai žmogus keičia savo mąstymo įpročius, kai į jo gyvenimą ateina dvasinės praktikos, keičiasi požiūris į save ir aplinką. Linijos delne – tai mūsų mintys. Kokios mintys, tokios ir linijos. Negatyvios, destruktyvios mintys ardo linijos kokybę. Pozityvios – atkuria kokybę.

Likimą aš suprantu kaip vidinės savirealizacijos teisingumą. Paaiškinu. Kiekvienas mes esame unikalios struktūros, atėjusios surinkti labai įvairią patirtį: fizinę-materialinę, jausminę-emocinę, mentalinę-kūrybinę, dvasinę-transformacinę. Taip jau nutiko, kad praeitų gyvenimų tema buvo ištrinta ne tik iš Biblijos puslapių, bet ir iš mūsų „motininių plokščių“. Nieko neatsimenu, vadinasi, nieko ir nebuvo. Bet karmos pirštai ilgi. Ji pasiekia visus: ir tikinčius reinkarnacija, ir netikinčius ja. Aš karmą prilyginu veidrodžiui. Kokias grimasas jam rodysi, tokį atvaizdą matysi. Šiame procese dalyvauja tik pats žmogus. Todėl prieš darant kokį nors veiksmą, vertėtų pagalvoti apie tai, kokį atvaizdą teks išvysti veidrodyje.

Likimas neretai tampa prievaizdu, kuris prižiūri žmogaus evoliuciją. Ir jei šis ima tinginiauti, vilkina priimti sprendimus, slepiasi už netiesos ir saviapgaulės nugarų, bijo ir t.t., tuomet likimas įkiša savo trigrašį, kuris, mums žmonėms, labai nepatinka. Likimas veikia per išorinius įvykius: traumas, ligas, netikėtus nelaimingus atsitikimus, praradimus. Ir tik jautresniems apsiriboja pamojuoti pirštu po nosimi. Likimo įsikišimas yra kraštutinis dalykas. Jei žmogus gyvena pagal sąžinę ir veikia pagal savo pajautimą, tokiam žmogui likimas bus dosnus dovanomis ir stebuklais gyvenime.

Apie santuoką. Ar tiesa, kad moteris, keisdama pavardę, keičia savo likimą ir kažkuria prasme atkartoja vyro šeimos moterų likimus?

Mano manymu, mes labiau esame surišti su savo kraujo linija. Mus labiau įtakoja protėvių likimų istorijos nei sutuoktinio. Gyvenimų istorijos yra  linkusios kartotis, bet tik todėl, kad kažko nesuprantame ir neištaisome. Klasikinis pavyzdys: močiutė anksti neteko tėvų, augo pas svetimus. Meilės nematė, tik skriaudą. Ištekėjo, santuokoje jautėsi nelaiminga. Meilės ir dėmesio negaudamas vyras pradeda gerti. Vaikai auga matydami visą ūkį ant savo pečių tempiančią motiną ir girtuoklį tėvą. Estafetė perduodama toliau. Dukra, negaudama meilės iš tėvų, anksti išteka, kad pabėgtų iš tėvų namų. Santuoka nebrandi, todėl sunki ir nelaiminga. Meilės deficitas pastūmėja vyrą link stikliuko. Viskas vėl kartojasi. Tik šiuo atveju dar atsiranda skyrybos. Senojoje kartoje tai buvo tabu. Šeimoje gimsta mergaitė, kuri dar būdama nepilnametė susideda su bloga kompanija. Alkoholis, cigaretės, narkotikai, ankstyvas nėštumas. Nelaimingų likimų kronikos. Ir, jei šioje kraujo linijoje neatsiras palikuonio, kuris nutrauktų besitęsiančią nemeilės grandinę, giminei gresia  išsigimimas ar išnykimas. Pozityvių ir laimingų likimų taip pat esu mačiusi. Bet mano darbo specifika ta, jog dažniau matau sudėtingus žmonių gyvenimus.

Kas apskritai yra šeimos agregoras? Kodėl jis svarbus?

Agregoras yra tam tikras energetinis darinys, kuris susiformuoja iš žmonių minčių ir emocijų energijos. Susiformuoti agregorui nebūtina didelė žmonių grupė. Vienas žmogus taip pat gali sukurti kažkokios idėjos agregorą ir jį maitinti savo energija. Man labiau patiktų sakyti, kad šeima turi savo bendrą dvasią, kurią palaiko abiejų sutuoktinių dvasinės šeimos.

Ar tiesa, kad vaikai (sielos), augantys be šeimos, patys pasirinko tokį likimą? 

Kiekviena įsikūnijanti siela jau ateina su naujo gyvenimo scenarijumi. Todėl, taip, vaikai augantys be šeimos yra pasirinkę gauti tokią patirtį. Dėl kažkokių priežasčių, jiems tokia patirtis yra reikalinga.

Šiandien labai populiarūs regresijos seansai. Dažnai jų metu žmonės nori susiekti su išėjusiais artimaisiais arba sužinoti savo praeitus gyvenimus. Ar tai iš ties ,,veikia“?

Regresija domiuosi labai seniai. Prieš kelerius metus užbaigiau tris regresinės praktikos mokyklas. Ir vis dar tebesimokau. Labai jau įdomu (juokiasi).

Regresijos metu žmogus įvedamas į transą, gilų atsipalaidavimą. Kiekviena regresinės terapijos mokykla duoda savo įvedimo į transą technikas. Vienos yra greitesnės, kitos gali užtrukti iki valandos laiko. Pirmoji sąlyga – neanalizuoti matomų vaizdinių. Tik stebėti ir įgarsinti tai, kas yra matoma vidiniu matymu. Regresijos tikslas nukeliauti  į tą praeitą gyvenimą ar tą prisiminimą, kuriame užsimezgė klientą dominčios problemos priežastys. Pasąmonė veda ten, kur reikia. Per vieną seansą, kuris gali trukti nuo pusantros iki keturių valandų, žmogus gali pamatyti ne vieną praėjusį gyvenimą. Labai įdomi informacija yra gaunama iš Gyvenimo tarp Gyvenimų erdvės. Jau rašiau, kad žmogus yra stiprus ir galingas, kai žino. Regresijos metu žmogus sužino jį varginančios situacijos priežastis. Šis žinojimas veikia terapinančiai. Neretai pakanka vieno seanso, kad kamavęs fizinis diskomfortas pasitrauktų visam laikui.

Kuo regresija skiriasi tarkim nuo spiritizmo seanso? Ir ar tiesa, kad spiritizmo seansas nepatyrusiems yra labai pavojingas?

Regresija nuo spiritizmo skiriasi kaip Mėnulis nuo bato. Tai iš esmės visiškai skirtingi procesai. Regresijos metu žmogus dirba su savo pasąmone, Aukštesniuoju Aš ir kitais vidiniais resursais. Spiritizmo metu mediumas kviečia dvasias, kad jos atsakytų į klausimus. Labai abejoju ar spiritizmo metu ateina šviesos jėgos. Tai pavojingas ir labai neatsakingas užsiėmimas. Viena iš šios veiklos pasekmių – apsėdimai.

Ar jūs pati prognozuojate sau, savo artimiesiems ateitį kortomis, ar žiūrite linijas delne, ar esate sudariusi horoskopus?

Taip, žiūriu, prognozuoju, patariu. Bet tik tada, kai manęs prašo. Ir labai džiaugiuosi, kad prašo (juokiasi). Jei man pačiai kyla labai jautrūs klausimai, esu per daug situacijoje surišta emocionaliai, tuomet paprašau kokios savo kolegės žvilgtelėti į kortas ar horoskopą.

Patarkite, kaip atpažinti tikrą būrėją, regresijos specialistą, chiromantą ir t. t. nuo diletanto ar apsišaukėlio, ,,darančio“ lengvus pinigus?

Turbūt pati patikimiausia forma – rekomendacijos. Nėra tokio detektoriaus, kuris parodytų geras specialistas ar apsišaukėlis. Aš jau daug metų esu profesionali chirologė. Kasdien darau ne tik charakterio ar duotybių analizę, bet ir prognozuoju. Vieni išgirsta ir įsiklauso į mano patarimus. Ir gyvenimas ima keistis. Kiti – girdi tik tai, ką nori girdėti. Vadinasi, savo gyvenimo transformacijas užvilkins. O yra kategorija tokių klientų, kurie nieko negirdi. Tai dabar pasakykite, kokia aš esu specialistė paskutiniajai kategorijai? Negaliu ir nenoriu vertinti kitų kolegų darbo. Žinau, kiek aš pati įdedu pastangų ir atiduodu energijos pas mane atėjusiam žmogui.

Yra ,,būrimų“ – ateities spėjimų priklausomybė, kai žmonės ir žingsnio negali žengti be astrologo ar būrėjos patarimo. Ką jūs apie tai manote?

Eilinė priklausomybė, kurią reikėtų gydyti. Bet koks savo sprendimo permetimas kito asmens atsakomybei niekada nieko nesutvarkė. Žmogus ir toliau klaidžios patamsėlyje, vildamasis, kad kažkas už jį nugyvens jo gyvenimą. Su chirologu, astrologu ar būrėju žmogus turi ateiti pasitarti, pamatyti savo situaciją iš kito kampo. Bet galutinį sprendimą turės padaryti tik jis pats.

Kada iš tiesų gali būti naudinga chirologo, astrologo ar tarologo konsultacija? Kaip ji gali padėti ar net pakeisti ateitį?

Papasakosiu savo matymą dėl konsultacijų būtinumo. Gimsta šeimoje vaikelis. Visi džiaugiasi: mama, tėtis, broliai, seserys, močiutės , seneliai ir visi kiti artimi žmonės. Myli, saugo ir rūpinasi nauju šeimos nariu. Vaikelis auga. Ima ryškėti pirmieji charakterio „pliusiukai“ ir „minusiukai“. Nuo trejų ketverių metukų jau galima žiūrėti vaikelio delniukus duotybėms. Sudaryti asmeninį horoskopą galima ir dar anksčiau. Šeimos nariai turi žinoti, kokia dūšytė atėjo, kokie charakterio ypatumai, kiek galima leisti, o kur stabdyti. Mama turi savo duotybes, tėtis savo. Ir kiekvienas iš savo pusės, pagal save auklės vaikelį. O vaikelis gali būti visai kitokių duotybių. Ir nei mamos, nei tėčio auklėjimo metodai jam netiks. O kas tada? Vėl bus įbrukta vaikystės trauma, kurią po n metų sėkmingai aptarinės su savo psichoterapeutu. Vėliau, suėjus šešeriems-aštuoneriems metams apsilankyti konsultacijai lavinimo duotybių analizei. Šiuo laikotarpiu svarbu pamatyti per kokias veiklas lavinti vaiko duotybes. Paskutiniais mokymosi mokykloje metais verta pasižiūrėti kokia profesija labiausiai tinka. Dar viena tema, kuri labai svarbi, tai asmeninis gyvenimas. Šiai dienai situacija tokia: ženklai delnuose rodo vėlyvas santuokas. Reikia ir apie tai kalbėti, nes ankstyvos santuokos gresia baigtis ankstyvomis skyrybomis.

Papasakokite, prašau, kokį įdomų nutikimą ir savo klientų gyvenimo, susijusį su jūsų pranašystėmis/konsultacija. 

Didelė dalis klientų, kurie pas mane lankėsi įgarsina taip: kaip pasakėte, taip ir buvo. Šiek tiek paaiškinsiu savo darbo pobūdį. Didžiausią dėmesį skiriu žmogaus savirealizacijai. Čia yra viskas: ir veikla, ir santykiai su žmonėmis, ir duotybės, ir galimybės. Visos gyvenimo sritys. Jei žmogus yra savo kelyje, tuomet jo gyvenime kliūčių ir problemų bus saikingai, o gal ir visai nebus. Jei labai stipriai nukrypo nuo savo kurso, turės ne vieną kritinę ar net pavojingą išbandymą. Konsultacijos metu noriu paaiškinti žmogui kas jis yra, kokias duotybes atsinešė, kaip jam yra teisinga realizuotis. Ieškau priežasčių kodėl vyksta vienoki ar kitokie dalykai žmogaus gyvenime. Astrologinės sistemos Sielos formulės dėka galiu matyto kokias karmines pamokas žmogus turės praeiti. Juokingiausia būna išgirsti, kai vėl atėjęs į konsultaciją žmogus pasakoja, kaip netikėjo mano pasakytais žodžiais, o po to viskas įvyko būtent taip, kaip sakiau. Viena klientė sugrįžo pas mane po dešimties metų pertraukos. Ji papasakojo tokį prisiminimą iš praeito susitikimo. Aš jai pasakiau, kad netrukus ji taps “žvaigžde“. Kažkokiu būdu apie ją sužinos daug žmonių. Aišku, buvo ir daugiau pranašysčių, kurios kiekviena išsipildė savo laiku. Mano žodžių ji rimtai nepriėmė. Mintyse pasijuokė ir tiek. Sėdi namuose, augina vaikelį, iš kur čia tapsi žvaigžde. Po kurio laiko, dabar nepamenu kiek praėjo ar mėnuo, ar daugiau, ji užėjo su vaikeliu į kavinę. Ir pakliūk gi taip, kad į tą kavinę atėjo filmuoti reportažo. Ir mano klientė tapo reportažo heroje. Ir parodė ją per valstybinę televiziją. Ir kai paskambinę giminės ėmė ją vadinti žvaigžde, prisiminė mano sakytus žodžius.

Joga, meditacija, mantrų dainavimas, badavimas ir kitos dvasinės praktikos – tai ,,mados“ reikalas, ar būtinybė?

Tai būtinybė, kuri verčiama mados reikalu. Dvasingumas nėra nei perkamas, nei parduodamas. Tai kiekvieno asmeninis vidinis darbas. Tam gali padėti visos jūsų išvardintos praktikos ir dar daugiau visokių kitų. Tik nuoširdus Mokytojas ir nuoširdus Mokinys pasieks kiekvienas savo tikrąjį tikslą. Ir tai bus tikra. Jei žmogaus motyvai kudloti, tai ir rezultatas bus jaukalas. Palaikau visus ieškančius ir darančius. Be farso, dvasinio ego ir tuštybės.

Kaip atrasti Dievą savyje ir išmokti skaityti Visatos siunčiamus ženklus/atsakymus?

Dievas yra mumyse. Jo vieta – širdyje. Besąlyginė meilė atves į besąlyginį tikėjimą. O tai leis  ne tik matyti ir suprasti Visatos siunčiamus ženklus, bet ir patiems tapti tikraisiais Kūrėjais. .

Mylėti save – tai egoizmas ar būtinybė? Ir ką reiškia mylėti save?

Tai savęs priėmimas. Priimu save tokį, koks esu. O esu tobulas, nes mane tobulu sukūrė Dievas.

Dėkoju už pokalbį

Žurnalas “Moters savaitė”  2023 09 05- 09 18 m. Nr.17 (829)