Būsiu teisi sakydama, kad nėra pasaulyje žmogaus, kuris ko nors nežinotų apie pranašystes, burtus, magiją ir visa kita. Vienaip ar kitaip bus su tuo susidūręs ar pasidomėjęs. Vienus iki pranašautojo durų atveda smalsumas, kitus susidariusi būtinybė, trečius bėda. Galima būtų ginčytis iki nukritimo, kad visa tai apgaulė, šarlatanizmas, noras pasipelnyti, manipuliacijos ir t.t. Argumentų prieš skeptikai ir nihilistai visada suras. Tačiau realybė yra tokia: žmonės ėjo ir eis pas būrėjas ir pranašautojus. Tuomet natūraliai kyla klausimas, kodėl žmonės iki šiol tiki burtais?
Į ezoterinį pasaulį atėjau daugiau nei prieš dvidešimt metų. Neskaitant paauglystės „pasižaidimų“ kortomis ir spiritizmu. Esu profesionali chirologė. Tyrinėju žmonių delnus, analizuoju linijas ir ženklus, ir ,žinoma, prognozuoju. Tačiau šiandien noriu rašyti ne apie delnotyrą, o apie pranašavimo meną ir ar tikrai įmanoma numatyti ateities įvykius. Mane visada domino įvairios būrimų sistemos: kortos, runos, Idzin, įvairūs orakulai ir t.t. Savo arsenale turiu daugybę kortų malkų, būrimo „įrangos“ ir visokių atributų, padedančių vienaip ar kitaip atsakyti į užduotus klausimus. Juokaudama sakau, kad pranašauti galima ir iš sagų ar pupų. Svarbiausias dalykas, kuris yra vienintelis ir pagrindinis – pasitikėti savo vaizduote ir intuicija. Visa kita yra technikos reikalas. Beveik visi žmonės turi intuiciją ir ryšį su Visata. Tačiau dėl daugelio priežasčių ėmė abejoti savo nuojauta, nebepasitikėti Visatos siunčiamais ženklais. Koks viso to rezultatas? Klaidos. Viena klaida po kitos. Netinkamas sprendimas lemia nuolatinį klaidų taisymą. O tai reiškia, kad žmogus nuolat bus nepatenkintas tuo rezultatu kurį turi. Kai užsivėlimas mintyse pasiekia kritinį laipsnį, kai atsiranda baimė priimti sprendimą nuogąstaujant, kad vėl gali suklysti, žmogus ryžtasi atsakymo ieškoti netradiciniu būdu. Jis eina pas aiškiaregius. Su viltimi, kad šie padės išsinarplioti iš savo pačių sukurpto klaidų labirinto. Vieni padeda, kiti dar labiau supainioja. Mano supratimu, žmogus turi pats daryti sprendimus, kliaudamasis savo asmenine nuojauta ir įžvalga. Nepermetant šio darbo kitiems. Juolab, remiuosi savo asmenine patirtimi, ne visada žmogus girdi ir įsiklauso į gautus patarimus. Sutinku, kad kai kada situacija iš ties būna nepaprasta, žmogus gali būti per stipriai emocionaliai įtrauktas į problemą ir mąstyti adekvačiai neįstengia. Tuomet žvilgsnis iš šalies gali būti ne tik reikalingas, bet ir teisingas pasirinkimas. Visada rekomenduoju turėti savo asmeninį pagalbininką, kad reikalui esant, pats žmogus galėtų gauti atsakymą. Tam galėtų pasitarnauti pati elementariausia moneta. Ji turi dvi puses, kurių viena duotų atsakymą „taip“, kita „ne“. Galima įsigyti specialią monetą, kurioje jau yra parašyti žodžiai taip, ne. Galite paprašyti artimo žmogaus, kad jis padovanotų pvz. senovinę monetą, kurią naudosite tik atsakymams gauti. Jei norėsite turėti nuolatinį patarėją, moneta turėtų būti laikoma specialioje dėžutėje ar maišelyje. Kilus klausimui, jūs paimate monetą, suformuluojate klausimą ir metate arba sukate monetą. Pasirinkto atsakymo pusė jums parodys kaip turite elgtis. Atrodo, kad viskas labai paprasta. Deja. Žmogus atsakymą gauna, bet daro priešingai nei rodė moneta. Jei atsakymas nepatiko, vėl ir vėl meta monetą, prievartaudamas, kad parodytų tą atsakymą, kurio jis nori. Ir vėl timpt už vadžių ir nuo pradžių. Eilinis užstrigimas ir klaidingas pasirinkimas. O juk Erdvė, davė teisingą atsakymą. Tereikėjo Ja pasitikėti.
Norėčiau paaiškinti, kaip veikia informacijos nuskaitymas. Kaip jau minėjau, priemones tam galime naudoti labai įvairias. Nuo paprastų iki sudėtingų simbolinių. Laikausi principo, kad genialumas slypi paprastume. Todėl visada rekomenduoju apsiriboti minimaliais resursais. Informacija susijusi su žmogumi yra labai arti paties žmogaus. Galima būtų sakyti, kad ji yra jo biolauke. Yra žmonės, kurie konkrečiai mato biolauke esančius ženklus ir simbolius. Jiems nereikia jokių pagalbinių priemonių, kad atsakytų į žmogaus užduotą klausimą. Kitiems tarnauja materiali ženklų ir simbolių kalba. Yra universalūs simboliai, kurie bet kurios tautos tradicijoje yra traktuojami identiškai. Yra asmeniniai simboliai, kuriuos žmogus suvokia remdamasis savo asmenine patirtimi. Tokie dažniausiai būna sapnuose ar vizijose. Būrimams ar pranašavimams naudojamos priemonės turi tam tikrą reikšmę ar paskirtį. Pavyzdžiui būrimas kortomis. Kiekvienoje kortoje yra pavaizduotas paveikslėlis, kuriam priskirta atitinkama reikšmė. Kortos skirstomos į pozityvias ir negatyvias, priklausomai nuo to, kas joje pavaizduota. Jei krenta pozityvios kortos, suprantame, kad viskas bus gerai, situacija išsispręs palankiai. Jei krenta neigiamos, kortos mus įspėja, kad laiku sustotume arba nerizikuotume. Viskas logiška. Bet gali kristi skirtingų kortų miksas, kai pozityvios susimaišiusios su negatyviomis kortomis. Kaip tada? Štai čia ir ateina mums į pagalbą intuicija, kuri „pamato“ teisingą atsakymą. Atsakymas gali ateiti kaip žinojimas, kaip nuojauta, kaip konkretus vaizdinys. Labai svarbu, kad sektumėte tuo pojūčiu. Didžiausias visų laikų priešas yra – abejonės. Nors sekundės daliai suabejokite savo nuojauta ir teisingo atsakymo nebebus. Abejonės ims kelti alternatyvias versijas, vis labiau nutolindamos nuo teisingo atsakymo. Niekada neabejokite pirmu įspūdžiu, pirma šovusia mintimi! Nes tik jos yra teisingos. O kaip nepasiduoti abejonėms, jei jos vis lenda ir lenda į galvą? – paklausite. O čia ir yra pats didžiausias ir sunkiausias darbas, kurį turime padaryti. Galiu patarti tik remdamasi savo asmenine patirtimi. Priimkite tai kas „pasirodė“. Tiesiog patikėkite, kad tai yra tiesa. Aš nekalbu apie fantazijas ar prisigalvojimus. Mes žmonės esame unikalios struktūros, galinčios kurti ir jausti subtilius Erdvės virptelėjimus. Kertinis žodis čia yra subtilius. Mus ilgą laiką grūdo į grubios materijos glėbį. Pojūčiai, matymai, nuojautos buvo, o kai kur vis dar ir tebėra, išjuokiama, menkinama, bauginama, pabrėžiant, kad tai nenormalu. Tad nenuostabu, kad daugumai žmonių patogiau ir ramiau gyventi „normaliai“, nesigilinant į savo subtiliąją esmę. Bet tai, kad atsisakoma matyti, dar nereiškia, kad problema dingsta. Atvirkščiai. Ji darosi tik gilesne. Nes nuojauta, ypač susijusi su tuo, kad kažkas gali nutikti blogo, gali užklupti bet kurioje vietoje. Ji gali persekioti, kankinti naktiniais košmarais tol, kol kažkas nutinka. Tada žmogus ima baimintis savo nuojautų, nes jos pranašauja tik blogus dalykus. Bet kuo labiau nuo to bėga, tuo aršiau tai ima reikštis. Kitaip sakant, nuo savęs nepabėgsi. Reikia išmokti priimti savo nuojautas, investuoti į savęs pažinimą, lavinti intuiciją, mokytis simbolių ir ženklų kalbos. Kaip mus mokė skaityti, rašyti, spręsti matematines lygtis, lygiai taip pat turi būti mokoma atpažinti ir teisingai interpretuoti savo nuojautą. Bet grįžkime prie konkrečių priemonių, kurių pagalba mes galime simbolių kalbą „išversti“ į žmonių kalbą. Kortose ar kortų orakuluose dažniausiai vaizduojami konkretūs vaizdai ar daiktai iš mūsų gyvenimo. Jei pavaizduotas namas, mes suprantame, kad ši korta simbolizuos namus, šeimą ar namą kaip pastatą. Jei kortoje pavaizduotas degantis bokštas ir iš jo krentantys žmonės, mes suprantame, kad atsitiko kažkas negero ir kad situacija nevaldoma. Interpretuoti konkrečiai nupieštas scenas nėra sudėtinga. Jos yra aiškios ir mūsų protui suprantamos. Gal kiek sudėtingiau yra skaityti kelių kortų kombinacijas. Bet ir tai laikui bėgant išmokstama. Kiek kitoks principas yra būrimų įvairiais daiktais. Jūs tam galite naudoti bet kokį daiktą ar daiktus, kurie yra po ranka. Tam galima naudoti žiedą ar kitą pakabuką pririštą prie siūlo. Taip gausime švytuoklę. Galima paimti kelis spalvotus akmenėlius ir jiems priskirti atsakymus. Šitas metodas leidžia paįvairinti atsakymų galimybes. Paimkite penkis panašių matmenų akmenėlius. Galite juos nuspalvinti skirtingomis spalvomis. Kiekvienai spalvai priskirkite atsakymą: taip, ne, pirmyn, bandyk dar kartą, galbūt. Galite improvizuoti ir eksperimentuoti. Patikėkite, Erdvė ras būdų kaip jums perduoti atsakymą.
Pats paprasčiausias ir nereikalaujantis ypatingų sugebėjimų yra būrimas popieriaus lapeliais. Pavyzdžiui. Jūs gavote kelis pasiūlymus ir nežinote kurį pasirinkti. Iš tiesų, tai jūs žinote, bet abejonės sumaišė kortas ir jūs, bijodami pasirinkti netinkamai, blaškotės, ieškodami argumentų, kurie nulemtų vieno ar kito pasiūlymo naudai. O juk gali būti taip, kad jums netinka nei vienas , nei kitas. Ir kad netrukus galite gauti trečią, kuris ir bus tas idealus ir tobulas jums variantas. Bet kol kas jūs to nežinote. Ir vargstate su tais dviem, kuriuos turite. Kaip reikėtų teisingai „pasiburti“? Paimkite tris vienodus popieriaus lapelius. Ant vieno užrašykite pasiūlymas nr.1, ant kito pasiūlymas nr.2, ant trečio užrašykite Kitas (kaip galimas variantas, kurio jūs dar nežinote). Lapelius sulankstykite ar susukite į vamzdelį. Tuomet atsistokite, paprašykite, kad Erdvė per šiuos lapelius duotų jums atsakymą, ir lengvai mestelkite lapelius į viršų. Tas lapelis, kuris bus arčiausiai jūsų pėdų ir bus teisingas atsakymas. O dabar dėmesio! Erdvė, jūsų aukštesnysis Aš, dvasios ar Angelai, visi tie, į kuriuos jūs kreipėtės prašydami atsakymo, jums parodė teisingą atsakymą. Todėl abejoti gautu patarimu ir daryti priešingai negalima. Panašiai būtų, jei jums kelio ženklas rodo akligatvį, o jūs ignoruojate jį ir važiuojate, kol atsitrenkiate į sieną. Atsakymą mes gausime naudodami bet kokias priemones. Svarbiausia, kad jūs tikėtumėte tuo, ką darote.
Žmogui svarbu jausti saugumą. Kada mes darome tai ką žinome ir suprantame, mes jaučiamės saugiai. Nežiūrint to, kad tai gali būti inertiška ir rutiniška. Bet koks įvykis ar situacija, kuri išmuša pagrindą iš po kojų, priverčia susvyruoti ir prarasti pusiausvyrą. Gerai, jei įvykis nutiko gretai ir po to belieka tvarkytis su pasekmėmis. O ką daryti, jei viskas užtrunka ir nežinia kaip bus toliau. Jei viskas kurį laiką lieka tarsi pakabinta ore. Vidinis nerimas ir nežinia yra patys baisiausi žmogaus kankintojai. Todėl visai natūralu, kad žmogus ieškos atsakymų ir įprastais, ir neįprastais būdais. Esu įsitikinusi, kad kuo anksčiau žmogus nurims, tuo mažiau klaidų pridarys. Pateiksiu gyvenimišką pavyzdį. Darbe vyko etatų mažinimas. Kas bus atleistas iš darbo, niekas nežinojo. Moteris, kuri viena augino du vaikus, laikėsi šio darbo kaip už šiaudo skęstantis. Net galvoti bijojo apie kito darbo galimybes. Kiekvieną dieną ji su baime kėlėsi eiti į darbą ir su baime gulė miegoti. Jos vaizduotė sėkmingai piešė pačius liūdniausius vaizdelius apie badaujančius vaikus ir jos skurdą. Neapsikentusi tokios būsenos, kreipėsi į būrėją. Ši jai pasakė, kad jos iš darbo niekas atleisti nesiruošia. Kaip dirbo, taip ir dirbs. Po kurio laiko dar sulauks perspektyvaus pasiūlymo. Suprantama, kad abejonės taip greitai moters neapleido net ir po tokių pozityvių prognozių. Bet su kiekviena diena ji vis labiau rimo. Po savaitės ji jau ramiai miegojo ir bedarbystės košmarų nesapnavo. Pasakysite, gerai, kas gerai baigiasi. O jei būtų būrėja pasakiusi, kad ji bus atleista. Kas tada? O gi tas pats. Užtruktų kiek laiko adaptuoti šią mintį, bet po to prasidėtų naujo darbo paieška. Iš tiesų, žmogus yra taip sutvertas, kad ras išeitį iš bet kokios situacijos. Žmonės geba adaptuotis prie bet kokių aplinkybių. Vieni greičiau, kiti lėčiau, bet prisitaiko. Kuo anksčiau suvokia kokia kryptimi reikia judėti, tuo greičiau susitaiko su tuo ir imasi konkrečių veiksmų.
Kalbėti apie žmogaus psichologinius ypatumus galima daug ir ilgai. Žinau tik vieną, kad už viską brangiausia yra vidinė ramybė. Patikėkite, daug ką žmogus paaukotų, vardan vidinės ramybės ir saugumo jausmo. Dievas, sutverdamas žmogų, įdėjo vidinę navigaciją, kuri vadinasi intuicija. Tik instrukciją pamiršo prikabinti, kaip ja naudotis. Todėl ir vargstame mes su ta prabangia technika, kuri tai veikia , tai neveikia. O juk ją tiesiog reikia sukalibruoti pagal save. Ir pagrindinis raktas tam yra – TIKĖJIMAS.
Asta Svirkienė. 2023 m. vasaris
