Marcello Malpighi, anatomijos profesorius iš Bolonijos Universiteto, savo traktate pažymėjo keterą (arka), spiralę ir kilpą pirštų atspauduose. Tačiau jis nenurodė jų reikšmių, pagal kurias būtų galima identifikuoti asmenį. Odos sluoksniai buvo pavadinti jo vardu; “Malpighi” sluoksnis, kuris yra maždaug 1,8mm storio.

Breslau universiteto anatomijos profesorius, išspausdino savo tezes apie 9 pirštų atspaudų pavyzdžius, bet taip pat nenurodė jokių paaiškinimų apie pirštų atspaudų reikšmes asmenybės identifikavimui.

Anglas pirmasis pradėjo naudoti pirštų atspaudus 1858 Liepą, kai seras William Hershel, Vyriausias Hooghy rajono teisėjas, Jungipoor’e, Indijoje, pirmas panaudojo pirštų atspaudus vietiniams sandėriams. Tenkinant įgeidį, ir be jokių minčių apie asmens identifikaciją, Herschel’il turėjo Rajyadhar Konai vietinio verslininko rankos atspaudą kitoje sutarties lapo pusėje. Idėja buvo paprasčiausia: “…atgrasinti (jį) nuo visokių minčių atsisakyti savo parašo”. Vietiniai buvo pakankamai paveikti, ir Herschel’is įvedė įprotį reikalauti delno atspaudų – ir vėliau, nesunkiai buvo imami dešiniosios rankos Smiliaus ir Didžiojo pirtų atspaudai – ant kiekvieno vietinio dokumento (sutarties). Asmeninis kontaktas su dokumentu, jie tikėjo, padarys sutartį labiau įpareigojančią begu ji būtų paprastai pasirašyta. Tokiu būdu, pirmasis platus panaudojimas, priešingai šių dienų pirštų atspaudų

Apie 1870 Prancūzų antropologas išrado kaulėtos kūno dalies matavimo sistemą ir ją aprašė. Ši išmatavimų sistema buvo suvesta į formulę, kuri, teoretiškai, galėjo liesti tiktai vieną asmenį ir negalėjo keistis per visą jo suaugusiojo gyvenimą. Ši Bertillon’o Sistema pavadinta išradėjo vardu ir buvo priimta tik po 30 metų. Gal būt ji niekada ir nebūtų buvusi išaiškėjusi, jei ne vienas 1903 metų įvykis, kai vienas vyras vardu Will West buvo nuteistas į kalėjimą Leavenworth, Kansas. Tačiau tuo metu kalėjime jau kalėjo vienas kalinys, kurio tikslius matmenis turėjo Bertillon’as ir jo vardas buvo William West. Ištyrus, paaiškėjo, jog čia iš tiesų yra du vyrai. Jie atrodė beveik vienodi, bet buvo be įrodymų savo tarpusavio ryšyje. Jų vardai atitinkamai buvo Will ir William West’ai. Jų matmenys pagal Bertillon’ą buvo pakankamai aiškūs, rodantys kad tai vienas ir tas pats asmuo. Tačiau, pirštų atspaudų sugretinimas labai greitai ir teisingai nustatė, jog tai yra du skirtingi žmonės. Vėliau paaiškėjo, jog Wst’ai buvo identiški broliai dvyniai.

1870, Dr. Henry Faulds, Britų vyriausias chirurgas iš Tsukiji ligoninės Tokijuje, Japonija, susidomėjo paskaitomis apie “ odos-raukšles” po to, kai pasirodė žinutė apie pirštų ženklus ant keramikos indų egzempliorių iš priešistorinių laikų. Mokytas ir darbštus žmogus, Dr.Faulds suprato pirštų atspaudų svarbą ne tik kaip identifikavimo metodą, bet ir išrado metodą kaip juos klasifikuoti. 1880 Faulds persiuntė savo paaiškinimus apie savo klasifikacijos sistemą ir rašalinius formų pavyzdžius, serui Charles Darwin. Darwin’as tuo metu jau buvo amžiuje ir sirgo, todėl informavo Dr. Faulds’ą, kad jis negalės jam pagelbėti, tačiau pažadėjo visą gautą medžiagą persiūsti savo pusbroliui Francis Galton. 1880 Faulds taip pat publikavo straipsnį moklsiniame žurnale “Nautre” (nature). Jis rašė, kad pirštų atspaudai yra kaip asmens identifikavomo reikšmė, ir kad spaustuvinių dažų naudojimas yra vienas iš būdų kaip tuos atspaudus gauti. Jis taip pat pasidžiaugė savo pirmuoju nuimtu atspaudu nuo butelio (riebus kairiosios rankos pirštų atspaudas).

Seras Francis Galton, Britų antropologas ir Charles Darwin pusbrolis, pradėjo pirštų atspaudų reikšmių stebėjimą 1880. 1892 jis išspausdino knygą “Fingerprints”, asmenybės atpažinimas ir atspaudų ilgalaikiškumas. Į knygą buvo įtraukta pirmoji pirštų atspaudų klasifikacijos sistema. Galtono pagrindinis domėjimasis pirštų atspaudais buvo kaip būdas išsiaiškinti paveldimumą ir rasinį foną. Laikui bėgant jis atrado, kad atspaudai yra svarbūs ne tik kaip asmenybės protavimo gabumų ar genetinės istorijos informacijos teikėjai. Jis buvo pasirengęs moksliškai įrodyti tai, apie ką Herschel’is ir Faulds’as tik įtarinėjo: kad pirštų atspaudai nesikeičia visą žmogaus gyvenimą ir kad nėra dviejų panašių atspaudų. Pagal jo išvadas, jog tikimybė , kad pora dviejų vienodų pirštų atspaudų gali būti lygi 1 prie 64 bilijonų. Galton’as nustatė charakteristikas tų pirštų atspaudų, kuriuos galėjo identifikuoti. Šios kelios charakteristikos (minutia) yra naudojamos kaip pagrindas ir šiandien, ir dažnai vadinama “Galton’o Detalės”.

1891 balandžio 2 dieną, Henris buvo paskirtas į Vyriausiojo inspektoriaus vietą Bengalijos Policijoje. 1892 policijoje buvo įdiegta antropometrinė matavimo sistema , kuria paliko Bertillion’as nusikaltėlių atpažinimui. Tuo pat metu, Henris susidomėjo Galton’o darbais bei kitais pirštų atspaudų panaudojimo būdais kriminalistikoje. Per 1894 Henris ir Galton’as reguliariai susirašinėjo laiškais, diskutuodami apie atspaudų svarbą. 1896 sausį Henris išleido Bengalijos Policijai potvarkį, kad nusikaltėlių dokumentuose būtų parodyti ne tik antropometriniai duomenys, bet taip pat būtų ir pirštų atspaudai. Padedant Azial Haque ir Hemchandra Bose , Edward Henry toliau tobulino klasifikacijos sistemą tarp 1896 liepos iki 1897 vasario. Henrio pirštų atspaudų sistema įgaliojo, kad pirštų atspaudai būtų lengviau surūšiuoti, randami ir išimami iš eilės tūkstančių kitų atspaudų. Ši nesudėtinga sistema kelių metų bėgyje paplito po visą pasaulį. 1887 kovą buvo įkurta komisija Kalkutoje, kad ištirtų abi identifikavimo sistemas. Jie padarė teigiamas išvadas dėl Henry’io pirštų atspaudų sistemos ir 1897 liepą General gubernatorius pristatė sistemą Britaniškajai Indijai. Po trejų metų Henry’s buvo pakviestas į Londoną, į Belper’io Komisiją, kuri rengė asmens identifikavimo policijoje problemų sprendimą. Henry’s buvo išsiųstas į Natal’io koloniją Pietų Afrikoje, padėti reorganizuoti vietinės policijos pajėgas ir įkurti vieno asmens biurą Pietermartzburge, kuris vėliau pasitvirtino sėkmingu darbu. 1901 Henry’s buvo vėl pakviestas į Britaniją ir gegužės 31 d. buvo paskirtas į Kriminalinių Nusikaltimų Tyrimo departamentą Komisaro asistento pareigoms Scotland Yard’e. 1901 liepą buvo įkurtas pirmasis pirštų atspaudų biuras Jungtinėje Karalystėje, Scotland Yard’e.